Atsargiai! Smurtinių žaidimų pavojai

Iš viso to išeina, kad žmogus gimsta šiam pasauliui, jeib žmogumi taptų, jeib jo žmoniškumas stiprėtų ir didėtų ir jis juo apšviestų, skaidrintų ir grožintų visą gamtą, visą pasaulį (Vydūnas)

Šiais laikais, kaip niekada anksčiau, medijoje esame „bombarduojami“ neigiama informacija, smurtiniais vaizdais. Tai dideliu mastu persikėlė ir į kompiuterinius žaidimus. 

Kalbant apie vaikų smegenų ir kūno vystymąsi, sakoma, kad tai, ką vaikai daro, nulemia tai, kuo jie tampa. Kuo dažniau praktikuojame kokią nors veiklą, tuo geresni joje tampame – ar tai būtų kamuolio mėtymas, ar… šaudymas. Čia mes susiduriame su didžiule rizika – vaikai vis dažniau įsitraukia į smurtinį turinį, ypač kompiuteriniuose žaidimuose, o tai neišvengiamai veikia jų smegenis, vystymąsi ir išmoko juos agresyvumo. 

Kaip tai veikia smegenis?

Daugybė psichologinių tyrimų rodo, kad smurtiniai žaidimai skatina agresyvias mintis, emocijas bei elgesį tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje perspektyvoje. Taigi kaip iš tikrųjų smurtiniai žaidimai veikia smegenis?

• Ilgalaikiai pokyčiai smegenų srityse, atsakingose už kognityvines funkcijas ir emocijų kontrolę. Štai magnetinio rezonanso tyrimai parodė, jog ilgesnį laiką žaidžiant smurtinius žaidimus, sumažėja pilkoji smegenų medžiaga (tai yra mąstančioji smegenų dalis). Taip pat smurtiniai žaidimai stabdo tų smegenų dalių, kurios yra atsakingos už elgesį, emocijų valdymą bei mokymąsi, vystymąsi.          
• Skatina agresyvumą, mažina empatiją. Nustatyta, kad vos 10-20 minučių smurtinio žaidimo sumažina emocijų reguliavimą ir padidina agresyvų elgesį, mintis ir aktyvumą tose smegenų srityse, kurios yra susijusios su nerimu.
• Slopina impulsų kontrolę. Prefrontalinė žievė yra atsakinga už impulsų kontrolę ir sprendimų priėmimą. Smurtiniai žaidimai mažina šios smegenų srities aktyvumą, o to pasekmė – vis mažėjanti impulsų kontrolė. Vaikai vis labiau siekia greito rezultato ir malonumo, nebegalėdami planuoti savo elgesio ar siekti ilgalaikių tikslų.
• Skatina priklausomybę. Žaidžiant video žaidimus, smegenyse gaminasi dopaminas, kuris sukelia trumpalaikį malonumo jausmą ir žaidėjas ima norėti žaisti vis daugiau ir daugiau. Tačiau smegenys, gavusios greitą ir didelį dopamino kiekį, pačios jo ima gaminti mažiau, galiausiai dopamino atsargos sumažėja ir smegenys nustoja jį gaminti natūraliomis sąlygomis. Kuo dažniau smegenys dopaminą gamina tik žaidžiant, tuo daugiau žaisti reikia, kad būtų pagamintas pakankamas dopamino kiekis. 

Galiausiai, didėjant priklausomybei nuo žaidimų, išsivysto ir daugiau sunkumų – miego trūkumas, psichologiniai sutrikimai, sveikatos problemos ir antsvoris, dėmesio koncentracijos problemos, suprastėję socialiniai santykiai, akademiniai sunkumai, pamirštamos svarbiausios žmogiškos vertybės.

Tai ką daryti?

Pirmasis mūsų pagalbos vaikams žingsnis būtų pasidomėjimas, kokius žaidimus vaikai žaidžia, ir koks yra šių žaidimų turinys. Būtų svarbu patiems juos ištyrinėti arba pažaisti kartu su vaikais (o galbūt pabūti šalia, kai žaidžia jie). Galime paklausti vaikų „Apie ką yra šis žaidimas?“, „Kodėl tau patinka žaisti šį žaidimą?“. Geriau suprasdami jų žaidimo motyvus, galėsime lengviau kartu ieškoti alternatyvų. Štai pavyzdžiui, galbūt daugiau laiko galima praleisti lauke, gamtoje, sportuojant? O galbūt vaikai gali rasti edukacinių žaidimų, kurių turinys būtų pozityvus, geranoriškas ir atitinkantis jūsų vertybes (žaidimų personažai galėtų būti sektinas pavyzdys vaikams - gelbėjantys kitus (ne smurtu), pasiaukojantys, išmintingi ir pan.). Taip pat būtų labai svarbu organizuotis su vaikais vertybinius pokalbius, per kuriuos aptarti, kaip smurtas prieštarauja mūsų vertybėms - žmogiškumui, empatijai, geraširdiškumui, pagarbai.

Dar vienas labai svarbus žingsnis būtų su vaikais mokytis impulsų kontrolės (tai yra gebėjimas atsispirti impulsui ar norui veikti, ir gebėti jį kontroliuoti prieš paverčiant veiksmu). Tam gali padėti aiškios namų taisyklės, mokymasis nurimti, kilus emocijai, taip pat kantrybės ugdymas ir mokymasis palaukti. Su vaikais taip pat galima pasimokyti „Sustok, pagalvok, jei reikia – veik“ taisyklės, kuri reiškia, kad prieš veikdami turime sustoti, pagalvoti apie veiksmų pasekmes, ir tik tada, jei reikia, veikti. 

Skaitmeninės tėvų kontrolės programos

Vienas iš paprasčiausių būdų, padedančių valdyti vaiko naudojamą skaitmeninį turinį, yra naudoti skaitmeninę tėvų kontrolę. Štai čia (https://bit.ly/3gAjMQj) galite rasti daugiau informacijos, o šiame puslapyje (https://bit.ly/364nIqE) rasite dar išsamesnes instrukcijas,  kaip naudotis tėvų kontrolės programomis „Windows 7“ ir „Windows Vista“ operacinės sistemos versijose. Žinoma, yra labai svarbu su vaikais nuoširdžiai pasikalbėti ir paaiškinti jiems, kodėl mes nenorime, kad jie žaistų smurtinius žaidimus. 

Spręsti šią smurtinių žaidimų problemą gali būti tikrai nelengva, tačiau kuo anksčiau pradėsime, tuo mažiau sunkumų turėsime ateityje. Štai Volteras yra pasakęs: „Žmonės truputį iškreipė prigimtį, nes jie nėra gimę vilkais, o tik pasidarę. Dievas jiems nedavė nei patrankų... nei durtuvų, jie patys pasigamino“. Deja, mes gyvename pasaulyje, kuriame patrankų ir durtuvų matome nepaprastai daug, tačiau kartu mes galime priminti vaikams, kad, kaip sakė Vydūnas, mes galime stiprinti savo žmoniškumą ir juo apšviesti, grožinti visą pasaulį. Tuomet ir mes patys, ir žmonės aplink mus, bus kur kas šviesesni ir laimingesni.

Tiriamųjų, kurie žaidė smurtinius žaidimus 2 savaites, smegenyse sumažėjo tų sričių aktyvumas, kurios yra atsakingos už savireguliaciją ir elgesio kontrolę.

Šaltinis: https://www.brainandlife.org/articles/how-do-video-games-affect-the-developing-brains-of-children/