Geraširdiškumas. Ar šiandien jau panaudojote šią super-galią?
Ar Jūs norite būti laimingas(-a)? Ar jūs norite būti mylimas(-a)? Tai klausimai, į kuriuos visi šio pasaulio žmonės atsakytų vieningai – taip. Geriausia naujiena yra ta, kad laimę, kurios visi taip ieškome, galime rasti ne taip ir toli – savo gerumo kupinoje širdyje. D. Bentamas yra pasakęs: „Žmogus būna laimingas tiek, kiek suteikia laimės kitiems“.
Šį mėnesį Taškiuje su vaikais kalbamės apie geraširdiškumo vertybę, ir kuo labiau kalbame bei veikiame, tuo dažniau girdime vaikų pasidalinimus, kaip gera yra dalintis gerumu, o mes su dideliu džiaugsmu matome blizgančias ir švytinčias jų akis – dalindamiesi gerumu jie tampa tokie laimingi!
Kodėl mums yra svarbus geraširdiškumas? Štai keletas (iš daugelio) priežasčių:
- Padėdami kitiems, patys tampame laimingi. Tyrimai rodo, kad dalinantis gerumu, mūsų smegenyse ir kūne išsiskiria laimės hormonai serotoninas, endorfinas, dopaminas ir oksitocinas. Šie hormonai mus nuramina, mažina skausmus, gydo žaizdas ir daro mus laimingais. Štai, pavyzdžiui, penki gerumo veiksmai per savaitę padidina mūsų laimingumo jausmą trims mėnesiams.
- Dalinantis gerumu, smegenyse išsiskiriantys laimės hormonai teigiamai veikia mūsų sveikatą. Jie išplečia kraujagysles, mažina kraujospūdį, stiprina imuninę sistemą, gerina kognityvines funkcijas ir mažina stresą. Be to, tyrimai rodo, kad atjaučiantys žmonės turi 23% mažiau kortizolio (streso hormono).
- Geraširdiškumas padeda megzti ryšį – jis sumažina emocinį barjerą tarp žmonių ir padeda jiems kurti atviresnį, nuoširdesnį ir tikresnį ryšį. Tai – geriausias priešnuodis prieš patyčias, apkalbas ir nesutarimus.
- Geraširdiškumas „ištraukia” mus iš aukos vaidmens ir stiprina pasitikėjimą savimi. Jis padeda „išlipti“ iš savęs gailėjimo ir pamatyti, kiek daug galime duoti, kokie galime būti stiprūs, svarbūs ir reikalingi.
- Geraširdiškumas yra užkrečiamas. Žmonės, pastebėję gerumo veiksmus, yra daug labiau linkę patys imtis kilnių veiksmų ir skleisti šį įkvėpimą kitiems.
Taigi, geraširdiškumas yra mūsų super-galia. Jis daro mus atsparius, stiprius ir laimingus, o padėdami mes laimingais darome kitus. Šis gerumas ir meilė jau gyvena kiekvieno mūsų širdyse, tik kartais mūsų mintys, rūpesčiai jį „paslepia“ nuo mūsų pačių. Tačiau dabar yra pats tinkamiausias laikas skleisti gerumą, nes šiam neramiam pasauliui jo reikia labiau nei bet kada, kaip greičiausiai ir mums patiems. Ne veltui B. Robinsonas yra pasakęs: „Duodami pamirštame savo rūpesčius. Rūpinantis kitais mums nelieka laiko gailėtis savęs. Duodame todėl, kad tas teikia džiaugsmo, o ne pripažinimo vardan”.
O pabaigai... Visą mėnesį su vaikais vis prisimename nuostabią pasakėčią apie du vilkus:
Kartą indėnas kalbėjosi su vaiku:
- Žinai, kiekvieno mūsų viduje gyvena du vilkai. Vienas – juodas, kitas – baltas. Juodas vilkas yra pilnas godumo, pavydo, neapykantos, pykčio ir savanaudiškumo. Baltasis vilkas yra kupinas meilės, gerumo, atjautos, empatijos ir džiaugsmo. Šie vilkai mūsų viduje nuolat kaunasi.
- O kuris laimi kovą? – paklausė vaikas.
- Tas, kurį tu maitini.
Taigi... Ar jau pamaitinote šiandien savo baltąjį vilką? Kuo labiau jį maitinsime, tuo labiau atsiminsime savo esmę, tuo laimingesni tapsime ir laimingesni bus žmonės aplink mus. O juk to labiausiai ir trokšta kiekvienas šios Žemės gyventojas – jaustis laimingais ir mylimais. Padėkime vieni kitiems tokiais tapti.