Verta išbandyti: dėmesingo įsisąmoninimo pratimai vaikams padeda nurimti, atpalaiduoti kūną ir protą

Šiuo įtemptu laiku, kai Ukraina patiria karo siaubą, o ukrainiečiai didvyriškai gina tėvynę, ne tik suaugusieji, bet ir vaikai išgyvena emocijų šuolius ir nuotaikų svyravimus. Nusiraminti, susikoncentruoti ir gyventi, kiek įmanoma įprastą gyvenimą, bus lengviau, jei tėvai kartu su vaikais pamėgintų taikyti dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) praktiką.

Kasdien atliekame asmeninės higienos ritualus: valomės dantis, prausiamės, plaunamės rankas. Tačiau vis dar nedaug laiko skiriame emocinei higienai, pastebi mokslo ir menų mokyklos „Taškius“ ketvirtokų ir skaitmeninio raštingumo mokytojas Darius Savickas. Dėmesingo įsisąmoninimo praktika moko tėvus ir vaikus susitelkti į dabarties momentą, padeda nurimti, atpalaiduoti kūną ir protą, sumažinti stresą.

Kaip tai veikia?

„Mindfulness“ praktika moko nukreipti dėmesį į dabartinį momentą – pastebėti savo kvėpavimą, mintis, išgirsti garsus. Normalu, kad dėmesys gali pabėgti. Magiškasis momentas šioje praktikoje yra tada, kai pastebėję, kad dėmesys kažkur nuklydo (pavyzdžiui, pradėjome galvoti, ką valgysime vakarienei), sugebame sugrąžinti dėmesį atgal į dabarties momentą. Kodėl svarbu užsiimti minčių higiena? Mat nuo to, ką galvojame ir jaučiame dabar, priklauso, mūsų savijauta dabar ir ateityje.

„Vaikystėje suformuoti įpročiai į smegenis įsirašo itin greitai, stipriai ir ilgam. Kas būtų, jei vaikystėje galėtume padėti vaikams suformuoti ramybės, priėmimo, gerumo įpročius? Tyrimai rodo, kad dėmesingo įsisąmoninimo praktikos gerina vaikų savijautą, mažina nerimą bei stresą, lavina dėmesio valdymą, kantrybę, savireguliaciją, emocijų valdymą, didina pasitikėjimą savimi ir gerina socialinius įgūdžius. Taip pat šios praktikos yra rekomenduojamos vaikams, turintiems mokymosi sunkumų, ypač – aktyvumo ir dėmesio sunkumų turintiems vaikams“, – detalizuoja D. Savickas.

Pratimai vaikams

Mokytojas pasakoja, kad dėmesingo įsisąmoninimo užsiėmimuose su mokiniais dažniausiai mokomasi pastebėti savo kvėpavimą, pajausti kūno pojūčius, pastebėti, kokios mintys sukasi galvoje. Įdomu tai, kad maži vaikai geba būti dabartyje, tačiau bėgant laikui, jie šį mokėjimą pameta, nes pradeda vis labiau susitapatinti su mintimis apie praeitį, ateitį, baimes, konkurenciją ir pasineria į technologijas, jų dėmesys ima blaškytis.

• Pratimas „Blizgučių žaidimas“. Gerai supurtykite indą su blizgučiais ir pastatykite matomoje vietoje. Paprašykite vaiko tyliai stebėti, kol visi blizgučiai nusileis ant indo dugno. Svarbu iš anksto sutarti, kad visi tylėsime tol, kol blizgučiai nusileis. Pasibaigus žaidimui pasidaliname savo mintimis.
• Pratimas „Ryklio pelekas“. Visų pirma, padarysime ryklio peleką. Pakelkime vieną ranką vertikaliai priešais save, ištieskime delną taip, kad pirštai būtų nukreipti viršun. Tuomet nykštį pridėkime prie kaktos ir lėtai leiskime jį žemyn, prie krūtinės. Tuomet vėl kelkime į viršų. Pakartokime 5–15 kartų.
• Pratimas „Kvėpavimas poroje“. Kartu su vaiku atsistokite vienas priešais kitą ir susikibkite rankomis. Įkvėpdami pakelkite rankas, lėtai iškvėpdami – nuleiskite. Tuomet uždėkite rankas ant širdies ir palinkėkite vienas kitam – linkiu, kad tau pasisektų.
• Pratimas „Linkiu tau laimės“. Paprašome vaiko pagalvoti apie vieną brangų žmogų ir nusiųsti šilčiausius linkėjimus – palinkėti jam laimės, sveikatos, meilės, ramybės. Tuomet pagalvojame apie dar vieną žmogų, kurį pažįstame, jam taip pat nusiunčiame nuoširdžius linkėjimus. Tuomet pagalvojame apie žmogų, su kuriuo esame susipykę ar kartais sunkiau sutariame – jam taip pat nusiunčiame linkėjimus. Galiausiai pagalvojame apie žmogų, kuriam dabar sunku, ir jam nusiunčiame savo palaikymą bei nuoširdžius linkėjimus.

Pravartu susikurti ritualus ir dėmesingo įsisąmoninimo praktiką pridėti prie jau turimų šeimos tradicijų. Pavyzdžiui, prieš arba po skaitymo kartu su vaiku skirti 5–10 minučių dėmesingo įsisąmoninimo praktikai.